Amarai
Simptomai
Tai mažos žalios (kartais rausvos, rudos) muselės, kurios dažniausiai puola būriais. Siurbia lapų arba stiebo syvus, vaisių neliečia. Pomidoras gali atlaikyti nemažas amarų atakas, tačiau nereikėtų jų užleisti, nes per didelis kiekis alina augalą. Šios muselės gali būti ir virusinių ligų nešiotojos. Panaši rūšis — baltosios muselės, jos veikia panašiai, tik perpus mažesnės. Amarus globoja skruzdės: priešingai nei daugelis mano, jos amarų nenaikina, o padeda jiems tarpti.
Kova ir prevencija
Natūralūs amarų priešai yra boružės, auksaakės, žiedmusės, blakės. Jei kenkėjų per daug, verta apipurkšti pažeistus lapus ir stiebus tabako nuoviru, česnakų, aštrių pipirų ar bulvienojų antpilu, medienos pelenų tirpalu. Ekologiška priemonė — žaliasis kalio muilas (2–6 % tirpalas, 200–600 g / 10 l vandens), purškiama kas 8–10 dienų iki trijų kartų. Cheminis preparatas — Actara, naudojamas tik po žydėjimo.
Susijusios problemos
Panašūs simptomai gali reikšti kitą priežastį — palyginkite.
Voratinklinės erkutės
Druskos kristalo dydžio gyvis su dviem juodomis dėmėmis ant nugaros. Dažniausiai tinklus mezga apatinėje lapo pusėje, daugiausiai problemų kelia karščiausiu ir sausiausiu vasaros metu. Siurbia augalo sultis — pakenkimo vietose vystosi geltonos dėmės, kurios vėliau ruduoja ir miršta.
Blakė
Plokščias, šarvo formos rudas ar žalias vabzdys, skleidžiantis nemalonų kvapą vos pajudintas. Puola tik vaisius, labiausiai mėgsta žalius. Praduria odelę ir siurbia sultis, palieka įdubusius, bespalvius plotelius.
Lervos (kirminai)
Yra daugybė kirminų (paprastai vabzdžių lervų), kurie gali nestipriai kenkti arba visiškai sunaikinti pomidorą. Kiaušiniai išsirita po žiemojimo dirvožemyje, lervos šliaužia į paviršių ir įsikuria augalo viduje, ant stiebo ar lapų. Pasitaiko lervų, gyvenančių dirvožemyje ir mintančių šaknimis — augalas auga lėtai, skurdus. Patikrinti, ar kenkėjai dirvoje, galima įkišus morką netoli sodinuko ir kas porą dienų tikrinant.