Kas kenkia mano pomidorui?

Amarai

Tai mažos žalios (kartais rausvos, rudos) muselės, kurios dažniausiai puola būriais. Siurbia lapų arba stiebo syvus, vaisių neliečia. Pomidoras gali atlaikyti nemažas amarų atakas, tačiau nereikėtų jų užleisti, nes per didelis kiekis alina augalą. Šios muselės gali būti ir virusinių ligų nešiotojos. Panaši rūšis — baltosios muselės, jos veikia panašiai, tik perpus mažesnės. Amarus globoja skruzdės: priešingai nei daugelis mano, jos amarų nenaikina, o padeda jiems tarpti.

Voratinklinės erkutės

Druskos kristalo dydžio gyvis su dviem juodomis dėmėmis ant nugaros. Dažniausiai tinklus mezga apatinėje lapo pusėje, daugiausiai problemų kelia karščiausiu ir sausiausiu vasaros metu. Siurbia augalo sultis — pakenkimo vietose vystosi geltonos dėmės, kurios vėliau ruduoja ir miršta.

Blakė

Plokščias, šarvo formos rudas ar žalias vabzdys, skleidžiantis nemalonų kvapą vos pajudintas. Puola tik vaisius, labiausiai mėgsta žalius. Praduria odelę ir siurbia sultis, palieka įdubusius, bespalvius plotelius.

Lervos (kirminai)

Yra daugybė kirminų (paprastai vabzdžių lervų), kurie gali nestipriai kenkti arba visiškai sunaikinti pomidorą. Kiaušiniai išsirita po žiemojimo dirvožemyje, lervos šliaužia į paviršių ir įsikuria augalo viduje, ant stiebo ar lapų. Pasitaiko lervų, gyvenančių dirvožemyje ir mintančių šaknimis — augalas auga lėtai, skurdus. Patikrinti, ar kenkėjai dirvoje, galima įkišus morką netoli sodinuko ir kas porą dienų tikrinant.

Nematodai

Mikroskopinės apvaliosios kirmėlės. Kenksminga šaknų nematoda pažeidžia šaknis — augalas nepilnavertiškai maitinasi, lėtai auga, būna silpnas, po sausros atsigauna lėtai. Norint patikrinti, augalą reikia išrauti: šaknų sistema būna nusėta ištinusiais gumbais.

Bakterinis vėžys

Gan retas, tačiau užpuolęs gali sunaikinti viso sezono derlių. Pagrindiniai simptomai — lapų vytimas, raitymasis ir nurudavimas. Iš pradžių vysta ne visas lapas, tik dalis jo. Net jei augalas užkrėstas sėklos stadijoje, požymiai gali neišlįsti iki žydėjimo. Vėliau ant vaisių pasirodo dėmės su dvigubu rėmeliu. Liga greitai plinta — sergančius augalus reikia skubiai pašalinti.

Bakterinė dėmėtligė

Pasireiškia tamsiomis, su iškilusiu viduriu, dėmėmis ant lapų ir stiebo, vėliau lapai pradeda geltonuoti. Ant vaisių gali pasirodyti tamsūs, vis didėjantys taškeliai. Vėsus drėgnas oras ir besitaškantys vandens lašai leidžia ligai sparčiai plėstis.

Lapų sausligė ir juodasis vaisių puvinys

Alternaria solani

Paprastai pasireiškia pradėjus megztis vaisiams. Pirma paveikia apatinius lapus, vėliau stiebą ir vaisius. Ant jų atsiranda didelės rudos arba juodos dėmės, savyje turinčios ratus. Aplink dėmę lapas pradeda geltonuoti ir miršta. Taip pat puola bulves bei baklažanus. Grybas atsparus, išlieka kelis metus.

Fitoftorozė

Phytophthora infestans

Lapų kraštuose pasirodo ir plinta tamsiai žalios arba juodos dėmės. Tokios pat gali atsirasti ir ant vaisių.

Šviesmargė

Septoria lycopersici

Suformuoja šviesias dėmes tamsiais kraštais, viduje būna juodų taškelių. Vėliau lapas pagelsta ir nukrenta. Vaisių neliečia. Grybas atsparus, atlaiko žiemą.

Šaknų puvinys

Fusarium oxysporum

Dažnas pomidorų daržuose. Tarpsta šiltuose, rūgščiuose dirvožemiuose. Užkrečia augalą per šaknis, plečiasi per apytakos sistemą. Pirmasis požymis — apatinių lapų geltonavimas; perpjovus stiebą randamos tamsiai rudos dėmės. Gali paveikti bulves, paprikas, baklažanus.

Lėtasis vytulys

Verticillium albo-atrum / Verticillium dahliae

Simptomai labai panašūs į šaknų puvinio, skirtumas tas, kad šis grybas labiau mėgsta vėsesnes, neutralaus pH dirvas. Ant lapų be geltonumo gali atsirasti ir rudų dėmių.

Pilkoji dėmėtligė

Stemphylium solani

Rudi arba juodi taškai pasirodo ant visų — senų ir jaunų — lapų. Taškams plečiantis, lapas nugeltonuoja ir miršta. Mėgsta drėgną aplinką, plinta vandens lašais.

Rudoji dėmėtligė (kladosporiozė)

Cladosporium fulvum

Ant lapų susidaro neryškios gelsvos dėmės, apatinėje dalyje atsiranda pilkšvos, vėliau rusvos grybo apnašos. Esant didelei drėgmei dėmių atsiranda daug, lapai pradeda vysti.

Miltligė

Erysiphe

Ant lapų pasirodo netaisyklingos formos balta danga su apnašomis, kurios vėliau papilkėja. Ligą skatina skersvėjai.

Pelėsis

Simptomai sukeliami įvairių grybų. Pelėsis išgyvena tik didelėje drėgmėje.

Juodoji kojelė

Pythium, Rhizoctonia

Labiau simptomas nei liga. Veikia tik jaunus daigus: paruduoja ir susiaurėja stiebas ties šaknimis, daigas nuvirsta.

Tabako mozaika

Solanum virus

Atspariausias iš virusų — sausomis sąlygomis gali išgyventi iki 100 metų. Dažniausiai užkrečiama kontakto su žmogumi metu (gali pernešti rūkaliai), pasitaiko ir užkrėstų sėklų. Ant lapų sudaro margas tamsiai ir šviesiai žalias dėmes. Vaisiai nepaveikiami, tačiau nusilpę lapai įtakoja derlių.

Agurkų mozaika

Cucumis virus

Pernešamas amarų, per žiemą neišlieka nei dirvoje, nei augaluose. Pirmasis simptomas — lapai su iškiliomis dryžio formos dėmėmis, vėliau jos atsiranda ant stiebo ir vaisių.

Vaisiaus galiuko puvėsis

Ant vaisiaus apačios atsiranda didelis puvinys. Taip atsitinka dėl kalcio trūkumo vaisiuje. Trūkumas gali pasireikšti ne tik dėl jo nebuvimo dirvoje, bet ir dėl nereguliaraus laistymo.

Azoto trūkumas ar perteklius

Trūkstant — augimas sulėtėja, seni lapai praranda spalvą, naujai augantys žaliai geltoni. Azotas greitai suskaidomas ar išplaunamas vandens. Esant pertekliui — pomidorai augina daug lapų, bet mažai žydi ir negausiai mezga.

Magnio trūkumas

Magnis — svarbi chlorofilo dalis. Jo trūkstant pradeda geltonuoti senų lapų tarpugysliai, gyslos lieka žalios. Vėliau požymiai persimeta į jaunus lapus, jie pradeda nykti.

Kalio trūkumas

Kalis atsakingas už medžiagų apytaką augale. Trūkstant — lapai pradeda nykti, deformuotis, geltonuoti, susilpnėja stiebas, vaisiai krenta anksčiau laiko. Jaunam augalui trūkstant — jis auga deformuotas, senesnių lapų kraštai apdžiūva.

Mangano trūkumas

Trūkumas iššaukia netolygų lapų tarpugyslių geltonavimą, prasidedantį viršūniniuose lapuose bei prie pagrindinių šakų.

Fosforo trūkumas ar perteklius

Fosforas reikalingas ląstelių augimui, žiedų ir vaisių formavimuisi. Trūkstant — jaunų augalų lapai patamsėja, įgyja violetinį atspalvį; vyresnio augalo augimas sustoja, apatinė lapų pusė ir gyslos violetinės. Esant pertekliui — vaisiai tampa kartūs.

Geležies trūkumas

Geležis dalyvauja chlorofilo gamyboje, padeda įsisavinti azotą. Trūkstant — pradeda geltonuoti ar baltuoti viršūninių lapų tarpugysliai, gyslos lieka žalios. Esant dirvos pH > 6,8 augalai sunkiai savinasi geležį.

Netaisyklinga vaisiaus forma

Pasitaiko vaisių su netaisyklinga forma — randuotų, padalintų į skilteles (kai tai nebūdinga veislei). Taip nutinka dėl žemos temperatūros poveikio žiedams, todėl dažniausiai pasireiškia ankstyviems vaisiams.

Vaisiaus skilinėjimas

Randai, atsirandantys aplink arba skersai pomidorą. Vaisius skilinėja, jei noksta karštu periodu ir tuo pačiu gauna per daug vandens — įskilimai atsiranda dėl per greito vandens paėmimo.

Saulės nudeginimas

Geltonas ar baltas plotas vaisiaus pusėje, atsuktoje į karštą saulę. Nutinka dėl per retos lapijos, kai vaisiai neapsaugoti nuo aštrių spindulių. Simptomai gali būti ir bakterinės ar grybinės ligos požymis.

Lapų raitymasis

Paprastai pasireiškia drėgnu periodu, per daug tręšiant. Apatinių lapų kraštai užsiriečia į viršų, suformuoja vamzdelius, tampa kieti. Augalo augimui šis reiškinys didelės įtakos neturi.

Žiedų numetimas

Pomidorai pradeda mesti žiedus, kai nakties metu oro temperatūra viršija 24 laipsnius.